Birštonas

Justinas Marcinkevičius apie šį kraštą rašė: „Palaimintos vietos, reto vaizdingumo apylinkės. Atrodo, kad net ir senas Nemunas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ir ėmė puldinėti iš vieno krašto į kitą... Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti į kurią pusę teka, kur link savo vandenis plukdo. Ačiū jam už šį apsvaigimą, sukūrusį unikaliausią gamtos paminklą - 65 kilometrų ilgio Didžiąsias Nemuno kilpas. Nė viena Europos upė nėra šitaip pasidarbavusi“.

Birštonas, miesto svečius ir gyventojus žavi neapsakomu savo gamtos grožiu. Jame apsilakius, savaime norisi atsipūsti nuo miesto šurmulio, prisėti pasigrožėti Nemuno pakrante, pavaikštinėti parke, tvarkingomis kurortinio miestelio gatvėmis.

Vytauto kalnas, tai vienas aukščiausių (šlaitų aukštis siekia iki 40 m) ir žinomiausių piliakalnių Lietuvoje. Žiemos sezono metu, kviečia kalno papėdėje įrengta slidinėjimo trasa, tinkanti smagiai ir aktyviai praleisti laiką šaltuoju metų laiku. Trasa nėra įspūdingų dydžio, tačiau šiltai priima visus norinčius išmokti, bei patyrusius. Veikia lauko kavinė, vietoje yra inventoriaus nuoma.

Birštone, taip pat vyksta daug įvairių renginių, švenčių. Kultūriniai renginiai, sporto varžybos, muzikos festivaliai. Miestas daugiausiai lankytjų pritraukia kasmetinėje BIRŠTONO KURORTO šventėje, kuri tęsiasi visą savaitgalį, su įvairimis programomis, skirtomis šeimyniškam savaitgaliui. Mėgstatiems aktyviau praleisti laiką, lankytojams ieškatiems kultūrinių renginių ar sveikatingumo puoselėtuojams.



Plačiau skaitykite ir iškokite:
www.birstonokultura.lt
www.visitbirstonas.lt

 

Šaulių riedulynas

Išskirtinės Salantų regioninio parko vertybės yra prieš 26 tūkstančius metų slinkusio paskutinio ledyno suformuoti iki šiol ūkinės veiklos nepaliesti Šauklių, Kulalių, Erlėnų, Igarių riedulynai. 

Salantų regioninis parkas

Iš jų pats įspūdingiausias yra 79 ha ploto Šauklių riedulynas. Manoma, kad čia slūgso apie 300 tūkst. m³ riedulių. Didžioji dalis 44% atslinko iš Švedijos, 35 % - iš Alandų salų ir Baltijos jūros, kiti – iš Suomijos ir Botnijos įlankos dugno. Beveik pusė visų riedulių (48 %) – granito atmainos, 23 % - gneisai ir migmatitai, 16 % - porfyrai ir porfyritai bei kitos uolienų rūšys. Po nedideliu priesmėlio sluoksniu slūgso vandeniui nepralaidūs sunkūs priemoliai, todėl tarp akmenų dažnai telkšo vanduo. 

Šaulių riedulynas

Riedulyne įrengtas maždaug du kilometrus besitęsiantis pažintinis takas, kuriuo einant galima apžiūrėti visus čia esančius riedulius bei juos supančią gamtą.
Riedulyne vyrauja nuo 0,3 iki 1 m skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus. Jų pasiskirstymas gana tolygus; mažiausiai matyti pelkėse, geriausiai jie išryškėja mišku neapaugusiuose plotuose, mažai suvelenėjusiose retmėse. Unikaliame Šauklių riedulyne veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, auga savitos augalų bendrijos, aptinkamos retos paukščių rūšys.

Šauklių riedulynas

Šis riedulynas turi didelę mokslinę, pažintinę, estetinę, mokomąją bei istorinę vertę. Einant riedulyno taku, galima pamatyti mūsų kraštui ganėtinai neįprastą ir unikalų, į tundrą panašų kraštovaizdį. Šauklių riedulyną supa legenda. Sakoma, kad rieduliai – tai suakmenėję švedų kariai, kadaise bandę užkariauti Skuodo kraštą. Už tokius ketinimus jie buvo nubausti dievų ir paversti akmenimis

Salantų regioninio parko teritorijoje yra šie įspūdingo dydžio rieduliai: penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo „Šilalės kūlis“ bei Šauklių, Sakuočių, Mosėdžio akmenys. Visi paminėti akmenys yra paskelbti valstybės saugomais geologiniais gamtos paveldo objektais.