Šaulių riedulynas

Išskirtinės Salantų regioninio parko vertybės yra prieš 26 tūkstančius metų slinkusio paskutinio ledyno suformuoti iki šiol ūkinės veiklos nepaliesti Šauklių, Kulalių, Erlėnų, Igarių riedulynai. 

Salantų regioninis parkas

Iš jų pats įspūdingiausias yra 79 ha ploto Šauklių riedulynas. Manoma, kad čia slūgso apie 300 tūkst. m³ riedulių. Didžioji dalis 44% atslinko iš Švedijos, 35 % - iš Alandų salų ir Baltijos jūros, kiti – iš Suomijos ir Botnijos įlankos dugno. Beveik pusė visų riedulių (48 %) – granito atmainos, 23 % - gneisai ir migmatitai, 16 % - porfyrai ir porfyritai bei kitos uolienų rūšys. Po nedideliu priesmėlio sluoksniu slūgso vandeniui nepralaidūs sunkūs priemoliai, todėl tarp akmenų dažnai telkšo vanduo. 

Šaulių riedulynas

Riedulyne įrengtas maždaug du kilometrus besitęsiantis pažintinis takas, kuriuo einant galima apžiūrėti visus čia esančius riedulius bei juos supančią gamtą.
Riedulyne vyrauja nuo 0,3 iki 1 m skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus. Jų pasiskirstymas gana tolygus; mažiausiai matyti pelkėse, geriausiai jie išryškėja mišku neapaugusiuose plotuose, mažai suvelenėjusiose retmėse. Unikaliame Šauklių riedulyne veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, auga savitos augalų bendrijos, aptinkamos retos paukščių rūšys.

Šauklių riedulynas

Šis riedulynas turi didelę mokslinę, pažintinę, estetinę, mokomąją bei istorinę vertę. Einant riedulyno taku, galima pamatyti mūsų kraštui ganėtinai neįprastą ir unikalų, į tundrą panašų kraštovaizdį. Šauklių riedulyną supa legenda. Sakoma, kad rieduliai – tai suakmenėję švedų kariai, kadaise bandę užkariauti Skuodo kraštą. Už tokius ketinimus jie buvo nubausti dievų ir paversti akmenimis

Salantų regioninio parko teritorijoje yra šie įspūdingo dydžio rieduliai: penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo „Šilalės kūlis“ bei Šauklių, Sakuočių, Mosėdžio akmenys. Visi paminėti akmenys yra paskelbti valstybės saugomais geologiniais gamtos paveldo objektais.